Save išbandyti galima laikinojoje parduotuvėje

Laikinosios parduotuvės (angl. Pop-up shop), kuriose paprastai prekiaujama nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, dažniau kuriamos ir lietuvoje. Toks prekybos būdas leidžia be didesnės rizikos išbandyti prekes, prekių ženklus ar prekybos vietą, o prekybos centrams jos padeda panaudoti laisvą plotą ir naujove nustebinti lankytojus.

Dvi laikinosios parduotuvės šiuo metu veikia prekybos centre „Europa“. Čia viena šalia kitos įsikūrė senamiesčio prekybininkai „Decolte“ ir dizainerio Roberto Kalinkino mados namai. Pastarieji laikinąją prekybą išbando antrą sykį, prieš dvejus metus laikinoji parduotuvė buvo įkurta Vilniaus Vokiečių gatvėje.„Nuo jos ir pradėta mūsų prekių ženklo plėtra, tai buvo pirmas bandymas, galimybė pažiūrėti, kaip žmonės reaguoja, kaip perka, tada ir apsisprendėme plėtoti veiklą“, – pirmojo projekto naudą prisimena Indrė Viltrakytė, mados namų “Robert Kalinkin” partnerė.„Europoje“ dabar veikianti „pop-up“ pobūdžio parduotuvė nuolatinių prekybos vietų neturintiems mados namams, pasak jos, taip pat yra galimybė patikrinti prekybos vietą, pirkėjų reakciją.„Jauniems, dar neįsitvirtinusiems prekių ženklams toks veiklos pobūdis naudingas, nes nėra didelės rizikos. Dėl vietos dažniausiai pavyksta susitarti liberaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, prekybos centras priima, jei turi laisvų patalpų. Parduotuvei tai naudinga, nes ateina kas nors nauja, įdomaus, o mums tai galimybė išbandyti vietą neįsipareigojant keletui metų“, – naudą brėžia p. Viltrakytė.

 

Nauda ateityje

Prekybos centre „Europa“ tokio pobūdžio prekybos projektas vyko ir pernai, kai laikinojoje parduotuvėje susibūrė 10 lietuvių dizainerių. Gintarė Urnevičienė, prekybos centro „Europa“ vadovė, pasakoja, kad komercinė šių projektų nauda nėra didelė, tačiau jie padeda pritraukti didesnį pirkėjų srautą. Pavyzdžiui, iš senamiesčio į prekybos centrą atėję prekybininkai čia gali rasti naujų pirkėjų, o jau esami jų klientai – atrasti prekybos centrą ir jo parduotuves.„Tokių klientų mums reikia, ši publika elegantiška, skoninga, madinga, gali sau leisti pirkti daugumoje Europos parduotuvių“, – sako p. Urnevičienė.Pasak jos, kol kas sutarta, kad parduotuvės veiks 5 savaites iki birželio, tačiau terminą galima pratęsti, o vėliau galbūt atidaryti ir nuolatinę vietos dizainerių parduotuvę, nes vardinių drabužių ir aksesuarų poreikis rinkoje yra.„Į dabartines parduotuves žiūrime kaip į kultūros meno projektą, bet tiesiame kelius ateičiai“, – pabrėžia prekybos centro vadovė.

Įeiti į rinką

Vieni iš pirmųjų laikinąsias parduotuves kurti prieš trejus metus pradėjo ir UAB „Butikas“, internete valdanti parduotuvę „Butiq.lt“ ir tradicinės prekybos studiją Vilniuje.  Agnė Drazdauskaitė, „Butiko“ vadovė, sako, kad tuo metu, dar neturėdami nuolatinės prekybos vietos, laikinųjų parduotuvių senamiestyje jie kūrė kone kasmet ir kartais dar tam tikromis progomis, pavyzdžiui, prieš žiemos šventes.„Prieš trejus metus toks modelis buvo labai naudingas, per krizę rinkoje buvo daug laisvų prekybos patalpų, nuomotojai buvo linkę geromis sąlygomis trumpam išnuomoti. Tai gera proga išsibandyti vietą“, – sako pašnekovė. Dabar patalpų rasti kiek sunkiau, tačiau naujiems prekių ženklams, jei atsiranda galimybė, šis modelis, pasak jos, geras būdas prisistatyti daug nerizikuojant.„Prisistatyti ir buvo mūsų tikslas. Dabar turime nuolatines patalpas, ieškome dar patalpų nuomai, tad didelio poreikio atidaryti laikinąsias parduotuves jau nebėra, nebent tai būtų specialus Kalėdų renginys, projektas ar pan.“, – sako Drazdauskaitė.Savo ruožtu p. Viltrakytė, Roberto Kalinkino mados namų partnerė, pabrėžia, kad jei mados namai rastų nuolatinę prekybos vietą, momentinės prekybos, kaip rinkodaros priemonės, neatsisakytų. Svarstoma tokią prekybą plėtoti ir kituose miestuose, ne tik Vilniuje.

Ne tik mada

Galimybė įeiti į rinką ar prisistatyti klientams – vienas iš dažnai minimų „pop-up“ modelio pranašumų. Tai ypač aktualu internetinei prekybai ar nuolatinių prekybos vietų neturintiems pardavėjams, kūrėjams, kurie momentinėje parduotuvėje turi galimybę asmeniškai pažinti klientus. Tradicinei prekybai tai taip pat dar vienas pardavimo kanalas, gali padėti ir išnaudoti prekių atsargas, ir pristatyti naujų produktų. Investicijos į šias parduotuves yra kuklesnės nei būtinos įrengiant tradicinę parduotuvę, taigi šis modelis su mažesne rizika leidžia išbandyti naujas rinkas ar idėjas.Pašnekovai pabrėžia, kad Lietuvoje daugiau šios prekybos pavyzdžių yra mados sektoriuje, tačiau tokį modelį galima taikyti įvairioje prekyboje, pavyzdžiui, interjero prekių ar baldų, taip pristatyti galima ir naujas technologijas ar įvairias sezonines prekes. Investicijos, pasak p. Viltrakytės, iš tiesų nėra labai didelės, nes tradiciškai kuriamasi ten, kur natūraliai yra dideli pirkėjų srautai, šiek tiek investuojama į reklamą, bet ne per daug, nes prekyba veikia tik keletą mėnesių.„Mes daug dėmesio sulaukiame ir dėl to, kad tą parduotuvę rengiame kaip meno instaliaciją, žmonėms užsukti įdomu, tai jiems tampa atrakcija“, – dar vieną būdą pirkėjams pritraukti p. Viltrakytė.Laikinosios prekybos modelis

Trukmė: paprastai prekyba trunka nuo 3 dienų iki 3 mėnesių

Vieta: šalia didelio pėsčiųjų srauto, pavyzdžiui, miesto centre, prekybos centruose, judriose gatvėse.

Kaina: neretai būna mažesnė nei tradicinėje parduotuvėje, tačiau tai priklauso ir nuo prekybos tikslo. Jei prekiaujama išskirtinėmis prekėmis, kurių sunku rasti kitu metu ar kitose parduotuvėse, kaina nebėra traukos veiksnys.

Tikslas: pristatyti naujus produktus, didinti žinomumą, išjudinti prekių atsargas, išbandyti idėją ir pan.

Nauda: galimybė pažinti klientą, įeiti į naujas rinkas, išbandyti prekybos sėkmę su mažesnėmis investicijomis ir rizika, nei kuriant nuolatinę parduotuvę.Šaltiniai: „storefront.com“, VŽStraipsnis publikuotas dienraštyje “Verslo žinios”.

https://www.vz.lt/archive/article/2013/5/5/save-isbandyti-galima-laikinojoje-parduotuveje